Taigi, man and van east London jau yra surasti, belieka susikrauti daiktus ir apleisti patalpas. Kadangi, kaip jau minėjau, tikrai gana dažnai kraustomės, nebesinori ir vėl prašyti pažįstamų, kad jie pervežtų mūsų daiktus. Juo labiau, kad Londone ne tiek ir daug tų draugų, pažįstamų čia turime. O jei visiems iš karto dabar sukrausime savo problemas, tai gal tada, kai labiau reikės tos pagalbos, jau būsime netekę galimybės pasinaudoti tomis pagalbomis. Aš asmeniškai labai džiaugiuosi, kad http://www.vanandmanremovals.co.uk ir panašios tarnybos padeda nebrangiai persikraustyti. Gyvenimas Londone sudėtingas, turėti savo transportą dažnai neapsimoka, nes daug pigiau kažkur nuvažiuoti metro. Todėl ir aš nelabai noriu paprastai leisti pinigų tokiai prabangai kaip automobilio turėjimas. Taigi, tokios tarnybos, kur žmonės padeda persikraustyti bei turi savo vadinamąjį „van“, visada palengvina dalią – tiesiog nebereikia sukti galvos dėl nieko.
Nauji namai – gražesnė vieta
Kaip visada, šiek tiek liūdna palikti senuosius namus, kai čia būta tiek daug malonių prisiminimų, svajonių, išsipildžiusių ir ne. Tačiau malonu suvokti, kad laukia labai daug gerų dalykų tada, kai turėsime naujus namus. Nuo tada, kai supratau, kad reikia iš čia kraustytis, nesiliauju svajojusi ir galvojusi apie savo naujus būsimuosius namus. Taigi, kokie jie bus? Manau, ir jums gali būti įdomu.
Tai yra šiek tiek netipiniai namai. Žmogus, kuris juos statė, sako, kad pats sulaukė labai daug kritikos. Sakė, kad beveik niekas nepalaikė, nors gal tik iš pavydo. Mat namas atrodo nemažas, tačiau dėl to, kad pirmame aukšte yra tarsi ūkiniai pastatai – pirtis, garažas, sandėliukas. Visas gyvenimas turėtų tarsi virti tik antrajame aukšte. Tai irgi daug kam užkliuvo. Kad neva aš negalėsiu laipioti tais laiptais visą gyvenimą. Nors gal gyvensiu čia tik du ar tris metus, nieko nežinai. Taigi, man namas taip pat įdomus dėl to, kad yra nestandartiškai pastatytas, Londone daugiau tokių nemačiau, tačiau taip pat nemačiau ir tokių nė vieno Lietuvoje. Didžiausias pliusas – nuostabūs atsiveriantys vaizdai nuo terasos.
Atsisveikinimas ir paskutinis vakaras
Paskutinį vakarą jau leidome ant dėžių. Sūnūs pridegė spalvotų žvakučių, kad būtų kažkaip kartu ir įsimintina, ir smagu, ir jauku. Taigi, suvalgėme tortą, dukra pagrojo gitara, padainavome. Pakalbėjome, kad būtų gerai, jog kituose namuose jau liktume ilgesniam laikui, to kiekvienas norėtume, tikiuosi, mums taip ir susiklostys ir nebereikės taip dažnai šokti į skirtingas puses.